Kas yra kelių eismo taisyklės
Kelių eismo taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos teritorijoje ir apibrėžia eismo dalyvių elgesį keliuose. Jos taikomos kartu su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kitais teisės aktais, kurie nustato jų įgyvendinimo tvarką. Galiojančio teksto data svarbi, nes skirtingais metais išleisti leidiniai ar pakeitimų priedai nebūtinai yra nauja redakcija. Šiuo metu galiojančiu laikomas konsoliduotas tekstas, įsigaliojęs 2026 m. sausio 1 d.
Taisyklės ir įstatymas
KET nustato eismo tvarką visoje Lietuvos teritorijoje: jos apima eismo dalyvių pareigas, kelių eismo organizavimo principus ir praktines elgesio keliuose taisykles. KET veikia kartu su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, kuris nustato bendrą teisinį saugaus eismo pagrindą.
- Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugos teisinį pagrindą, o KET jo nuostatas paverčia kasdienėje eismo situacijoje taikomomis taisyklėmis.
- Eismo dalyviai privalo žinoti ir taikyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, taip pat laikytis KET nustatytos eismo tvarkos.
- KET patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950; šis nutarimas yra taisyklių tvirtinimo teisinis pagrindas.
- Įgyvendinamieji teisės aktai gali detalizuoti įstatymo ir KET taikymą tik jiems suteiktos kompetencijos ribose, o ne pakeisti aukštesnio lygmens reikalavimus.
- Institucijų priimami sprendimai ir kiti įgyvendinamieji aktai negali prieštarauti KET; kilus neatitikimui, žemesnio lygmens nuostata negali paneigti taisyklių reikalavimo.
Praktiškai verta vadovautis ne vien trumpu atskiru nurodymu ar ištrauka, o vertinti kartu galiojantį įstatymą, KET ir teisėtai priimtus įgyvendinamuosius aktus. Toks teisinis pagrindas leidžia nuosekliai suprasti kelių eismo reguliavimą.
Redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.
Konsoliduotas KET tekstas, įsigaliojęs 2026 m. sausio 1 d., laikomas galiojančiu taisyklių šaltiniu. Data nurodo, nuo kada ši redakcija taikoma, todėl senesnės publikacijos turinys gali nebeatspindėti visų tuo metu galiojančių nuostatų.
Vertinant konkrečią taisyklę, svarbu atskirti priimtą ir įsigaliojusį pakeitimą nuo ankstesnės teksto versijos. Pakeitimo paskelbimo metai savaime neparodo, ar jis jau taikomas: reikšminga jo įsigaliojimo data ir tai, kaip nuostata įtraukta į konsoliduotą tekstą. 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija yra atskaitos taškas skaitant galiojančias KET nuostatas.
Knyga ir senesni metai
2022 ar 2025 m. papildymai nėra atskiros naujos KET redakcijos. Tai su atitinkamu laikotarpiu susijusi papildoma ar pakeista medžiaga, kurią reikia vertinti pagal jos įsigaliojimo datą ir įtraukimą į galiojantį konsoliduotą tekstą. Vien leidinio ar priedo metai nepatvirtina, kad jame pateikta visa tuo metu galiojanti taisyklių redakcija.
Spausdinta knyga parduotuvėje taip pat nėra oficiali nauja KET redakcija vien todėl, kad neseniai išleista ar pažymėta naujesniais metais. Knyga gali būti patogi mokymosi priemonė, tačiau jos turinys gali atsilikti nuo vėliau įsigaliojusių pakeitimų. Todėl teisinę galią turinčią redakciją reikia vertinti pagal galiojantį konsoliduotą tekstą ir oficialiai įsigaliojusius teisės aktus, o ne vien pagal knygos viršelio datą.
Leistinas greitis
Leistiną greitį lemia kelio tipas, transporto priemonės kategorija ir metų laikas. KET 129–131 punktuose nustatytos bendros ribos, o konkrečioje vietoje jas gali mažinti kelio ženklai. Vairuotojas turi laikytis ir mažesnio ženklais nurodyto greičio, ir savo transporto priemonei taikomos ribos. Eismo taisyklės taip pat numato atskirus apribojimus pradedantiesiems, sunkesniems krovininiams automobiliams ir transportui su priekaba.
Gyvenvietė ir aikštelė
Gyvenvietėje visoms transporto priemonėms bendras didžiausias leidžiamas greitis yra 50 km/h. Ši riba taikoma ir lengvajam automobiliui, ir motociklui, autobusui ar krovininiam automobiliui; transporto priemonės rūšis jos savaime nepakeičia. 50 km/h yra viršutinė riba, o ne greitis, kurį būtina palaikyti kiekvienoje gatvėje.
Stovėjimo aikštelėse, įskaitant automobilių parkavimo aikšteles, didžiausias greitis yra 20 km/h. Toks greitis suteikia daugiau laiko pastebėti tarp automobilių išvažiuojančią transporto priemonę ar pėsčiąjį ir sustoti trumpesniame atstume. Aikštelės įvažiavime ar jos teritorijoje pastatytas ženklas gali nurodyti dar mažesnį greitį, kurio privaloma laikytis.
Praktikoje greitį verta rinktis pagal matomą kelią ir artimiausius manevrus: pavyzdžiui, siauroje stovėjimo vietų eilėje 20 km/h gali būti per greita, net jei tai neviršija nustatytos ribos. Ties išvažiavimu iš aikštelės svarbu sumažinti greitį iki ėjimo tempo, kai dėl pastatytų automobilių nematyti kertančio pėsčiojo. Toks eismo reguliavimas padeda išvengti staigaus stabdymo vietose, kuriose daug manevruojama ir pėsčiųjų judėjimas nenuspėjamas.
Užmiestis, greitkelis ir automagistralė
KET 131 punkte didžiausi greičiai skiriami pagal transporto priemonės grupę ir kelio dangą. Automagistralėse bei greitkeliuose lengvųjų automobilių, iki 3,5 t krovininių automobilių ir motociklų riba priklauso nuo sezono: didesnė taikoma balandžio–spalio mėnesiais, mažesnė – lapkričio–kovo mėnesiais.
| Transporto priemonė | Automagistralė | Greitkelis | Asfaltuotas ar betoninis kelias | Kitas kelias |
|---|---|---|---|---|
| Lengvasis automobilis, krovininis automobilis iki 3,5 t, motociklas | 130 balandį–spalį; 110 lapkritį–kovą | 120 balandį–spalį; 110 lapkritį–kovą | 90 | 70 |
| Pradedantysis vairuotojas, vairuojantis A1, A2, A arba B kategorijos transporto priemonę, ir asmuo per praktinį egzaminą | 100 | 90 | 80 | 70 |
| Krovininis automobilis, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, arba autobusas su priekaba | 90 | 90 | 80 | 70 |
Sezoninės ribos automagistralėse ir greitkeliuose nėra vienodos: balandžio–spalio laikotarpiu lengvajam automobiliui automagistralėje leidžiama iki 130 km/h, o greitkelyje – iki 120 km/h. Nuo lapkričio iki kovo atitinkamos ribos yra 110 km/h abiejuose kelių tipuose. Asfaltuotame ar betoniniame užmiesčio kelyje šios transporto priemonės grupės riba yra 90 km/h, o kitame kelyje – 70 km/h.
Ženklas gali nurodyti mažesnį greitį, pavyzdžiui, 80 km/h ruože, kuriame bendra riba būtų didesnė. Pagal KET 132 punktą ženklu negalima nustatyti greičio, viršijančio tai transporto priemonei pagal KET 131 punktą leidžiamą maksimumą. Todėl kelio ženklai nepaverčia 140 km/h teisėtu greičiu: ši riba buvo tik 2026 m. siūlymas, o ne galiojanti leistina riba.
Automagistrale ar greitkeliu pagal KET 174 punktą gali važiuoti tik transporto priemonė, kurios konstrukcinis arba faktinis greitis yra ne mažesnis kaip 60 km/h. Pėstiesiems, dviračiams, mopedams ir kitoms taisyklėse nurodytoms lėtesnėms transporto priemonėms šie keliai neprieinami. Tad vien didesnė konkrečiame ruože nurodyta riba nepanaikina reikalavimo, kad transporto priemonė atitiktų minimalaus greičio sąlygą.
Pradedantysis, sunkvežimis ir priekaba
Pradedantiesiems vairuotojams, vairuojantiems A1, A2, A arba B kategorijos transporto priemones, taikomos mažesnės ribos nei įprastai lengvųjų automobilių ar motociklų grupei. Tokios pačios didžiausio greičio ribos galioja asmeniui, kuris transporto priemonę vairuoja per praktinį egzaminą: automagistralėje – 100 km/h, greitkelyje – 90 km/h, asfaltuotame ar betoniniame kelyje – 80 km/h, kitame kelyje – 70 km/h.
Krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 t, ir autobusams su priekaba automagistralėje bei greitkelyje leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 90 km/h. Asfaltuotame ar betoniniame kelyje jų riba yra 80 km/h, o kitame kelyje – 70 km/h. Šios ribos taikomos pagal transporto priemonės kategoriją, net jei kelio ruože nėra atskiro mažesnį greitį nurodančio ženklo.
Lengvajam automobiliui su priekaba taikoma atskira, mažesnė riba: automagistralėje, greitkelyje ir asfaltuotame ar betoniniame kelyje – iki 90 km/h, kitame kelyje – iki 70 km/h. Automagistralės sezoninė 130/110 km/h riba šiam junginiui netaikoma. Kelio eismo saugumas priklauso ir nuo priekabos būklės bei krovinio pritvirtinimo, tačiau jos buvimas savaime nepaverčia automobilio įprasta lengvųjų automobilių kategorija greičio ribų požiūriu.
Tempiant sugedusią motorinę transporto priemonę, didžiausias greitis negali viršyti 50 km/h. Šis tempimo greitis skiriasi nuo važiavimo su priekaba pagal įprastą eismą taikomos ribos: tempiant reikia išlaikyti galimybę saugiai stabdyti ir reaguoti į tempiamos transporto priemonės judėjimą. Ženkle nurodytas didesnis greitis nepanaikina nei transporto priemonės kategorijai nustatyto maksimumo, nei tempimo atvejui taikomos 50 km/h ribos.
Kelio ženklų grupės
Kelio ženklai suskirstyti į grupes pagal tai, kokią informaciją jie perduoda ir kaip veikia eismo dalyvių elgesį. Vieni įspėja apie pavojų, kiti nustato pirmumo tvarką, riboja veiksmus arba nurodo važiavimo kryptį. Informaciniai ženklai padeda orientuotis, o papildomos lentelės patikslina pagrindinio ženklo galiojimą. Atpažinus grupę ir konkretaus ženklo reikšmę, lengviau laikytis eismo taisyklių bei suprasti kelio ženklų nurodymus.
Įspėjamieji ir pirmumo ženklai
Įspėjamieji ženklai, kurių numeriai prasideda 101, praneša apie priekyje esantį pavojų ar kelio ypatybę. Jų paskirtis – suteikti vairuotojui laiko įvertinti situaciją ir pasirinkti jai tinkamą važiavimo būdą. Pavyzdžiui, ženklas 105 „Vaikai“ žymi vietą, kur vaikai gali išeiti į važiuojamąją dalį, pavyzdžiui, prie darželio, mokyklos ar žaidimų aikštelės. Tai nėra tik įstaigos buvimo nuoroda: ženklas atkreipia dėmesį į galimą vaikų pasirodymą kelio dalyje. Ženklas 112 įspėja, kad priekyje yra šviesoforas, todėl svarbu stebėti jo signalus ir eismo situaciją.
Pirmumo ženklai, prasidedantys 201, nustato, kuri transporto priemonė turi pirmumo teisę konkrečioje vietoje ar ruože. Ženklas 201 „Pagrindinis kelias“ nurodo, kad važiuojama pagrindiniu keliu, o 202 žymi jo pabaigą. Ženklas 203 „Duoti kelią“ įpareigoja praleisti transporto priemones, kurioms suteiktas pirmumas. Jis nurodo pareigą įvertinti kelią kertantį ar juo važiuojantį eismą ir įvažiuoti tik tada, kai tai leidžiama.
Ženklas 204 „Stop“ reikalauja visiškai sustoti prieš stop liniją, o jei jos nėra – prieš pat ženklą. Sustojus būtina duoti kelią pirmumą turintiems eismo dalyviams; vien greičio sumažinimo nepakanka. Ženklai 205 ir 206 reguliuoja pirmumą siaurame ruože: vienas nurodo pareigą praleisti priešpriešinį eismą, kitas suteikia pirmumą važiuojant ruožu. Šių ženklų reikšmę lemia konkreti situacija ir jų nurodoma važiavimo kryptis.
Draudžiamieji ir nukreipiamieji
Draudžiamieji ženklai nustato, kokių veiksmų negalima atlikti arba kokiems eismo dalyviams ribojamas judėjimas. Jais gali būti draudžiama įvažiuoti, sukti, lenkti, sustoti ar stovėti, taip pat nustatomas didžiausias leidžiamas transporto priemonės matmuo ar masė. Ženklo reikšmė priklauso nuo jo simbolio, o galiojimo ribas gali patikslinti papildoma lentelė. Pavyzdžiui, įvažiavimo draudimas reiškia, kad transporto priemonė negali įvažiuoti iš tos kelio pusės, kurioje ženklas pastatytas; tai nėra vien rekomendacija pasirinkti kitą kelią.
Praktikoje draudžiamieji ženklai padeda atskirti transporto srautus ir apsaugoti vietas, kuriose tam tikras manevras būtų netinkamas. Posūkio draudimas pakeičia galimą maršrutą, lenkimo draudimas neleidžia pradėti šio manevro, o stovėjimą ribojantis ženklas lemia, kur galima palikti transporto priemonę. Jeigu po ženklu pateikta lentelė, reikia atsižvelgti į joje nurodytą laiką, atstumą, transporto priemonės rūšį ar kitą sąlygą. Kelio ženklų aiškinimas turi remtis ženklu ir jo priedais kartu, o ne vien apytiksliu simbolio įspūdžiu.
Nukreipiamieji ženklai nurodo eismo kryptį arba kaip apvažiuoti konkrečią kliūtį, ruožą ar uždarytą kelią. Jų praktinis poveikis – padėti pasirinkti leidžiamą judėjimo trajektoriją ir neleisti transporto srautams susikirsti netinkamoje vietoje. Kryptį nurodantis ženklas gali parodyti, kuria puse apvažiuoti kliūtį, o apvažiavimo nuoroda padeda tęsti kelionę kita gatve ar keliu. Vairuotojui svarbu sekti ženklų seką iki nurodyto maršruto pabaigos, ypač kai laikinas nukreipimas pakeičia įprastą važiavimo kelią. Draudžiamieji ir nukreipiamieji ženklai taip papildo kelių eismo reguliavimą: vieni apriboja veiksmą, kiti parodo tinkamą alternatyvą.
Nurodomieji, informaciniai, paslaugų ir lentelės
Nurodomieji ženklai parodo eismo dalyviams privalomą arba rekomenduojamą judėjimo kryptį, važiavimo tvarką ar konkrečios eismo juostos paskirtį. Jų simboliai padeda suprasti, kokį judėjimo veiksmą reikia atlikti nurodytoje vietoje. Informaciniai ženklai pateikia orientavimosi duomenis: kelio kryptį, vietovės pavadinimą, maršruto numerį ar kitą kelionei reikalingą informaciją. Ženklas 622 nurodo kelio numerį skyde, kurio spalva skiriasi pagal kelio rūšį: žalia – tarptautinis kelias, raudona – magistralinis, geltona – krašto, mėlyna – rajoninis kelias.
Paslaugų ženklai žymi šalia kelio esančias keliautojams skirtas paslaugas ar objektus. Juose gali būti nurodoma, pavyzdžiui, degalinė, stovėjimo vieta ar maitinimo paslauga, todėl vairuotojas gali įvertinti, kur sustoti pagal kelionės poreikį. Papildomos lentelės nėra savarankiškas pagrindinės nuorodos pakaitalas: jos pateikiamos kartu su ženklu ir susiaurina arba paaiškina jo taikymą. Lentelėje gali būti nurodytas atstumas iki vietos, ruožo ilgis, galiojimo laikas ar transporto priemonės rūšis.
Kintamos informacijos ženklai rodo pranešimus, kurie gali keistis atsižvelgiant į eismo sąlygas. Kelių eismo taisyklių priede pateikiami tokių ženklų pavyzdžiai; konkrečiame kelyje rodomas simbolis ar tekstas turi būti perskaitytas pagal tuo metu pateiktą informaciją. Ženklų grupės nėra atskiri puslapiai ar atskiros taisyklių knygos dalys, o parduotuvės kaina arba gamintojo pavadinimas nėra eismo taisyklių reikalavimas. Kelio ženklų ir kelio eismo saugumo ryšį lemia tai, kad aiškiai suprasta nuoroda leidžia laiku pasirinkti tinkamą veiksmą.
| Grupė | Paskirtis | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Nurodomieji | Nurodo važiavimo kryptį ar judėjimo tvarką. | Krypties arba eismo juostos nuoroda. |
| Informaciniai | Padeda orientuotis kelyje ir atpažinti maršrutą. | 622: žalia – tarptautinis, raudona – magistralinis, geltona – krašto, mėlyna – rajoninis kelias. |
| Paslaugų | Pažymi keliautojams skirtas paslaugas ar objektus. | Degalinės arba stovėjimo vietos ženklas. |
| Papildomos lentelės | Patikslina kartu esančio ženklo galiojimą. | Atstumas, ruožo ilgis, laikas arba transporto priemonės rūšis. |
| Kintamos informacijos ženklai | Perduoda kintantį pranešimą apie eismą. | Aneksas 2 pateikia kintamos informacijos ženklų pavyzdžius. |
Ženklą ir jo lentelę reikia perskaityti kaip vieną nurodymą: lentelė patikslina ženklą, bet nepanaikina jo reikšmės.
Kas galioja, kai reikalavimai skiriasi
Vienoje sankryžoje vairuotojas gali matyti reguliuotojo signalą, šviesoforą, kelio ženklus ir ant dangos pažymėtas linijas. Kai jų nurodymai nesutampa, svarbu nustatyti, kuri priemonė turi pirmenybę, o ne rinktis patogiausią variantą. KET 8 punktas nustato reguliuotojo nurodymų viršenybę, o ženklas yra svarbesnis už jam prieštaraujantį ženklinimą. Atskira taisyklė taikoma kintamos informacijos ženklams: įrengus juos, vairuotojas privalo vadovautis jų rodoma informacija.
Reguliuotojas, šviesoforas ir ženklas
Kai vienoje vietoje pateikti keli skirtingi nurodymai, taikoma tokia pirmenybės seka: reguliuotojas → šviesoforas → kelio ženklas → kelio ženklinimas → bendrosios taisyklės. KET 8 punktas aiškiai nustato reguliuotojo nurodymų viršenybę prieš kitas eismo reguliavimo priemones.
- Reguliuotojas rodo signalą – vykdykite jo nurodymą, net jeigu šviesoforas tuo metu leidžia važiuoti arba ženklas nurodo kitokią kryptį.
- Jeigu reguliuotojo nurodymų nėra, vadovaukitės veikiančiu šviesoforu; jo signalas yra svarbesnis už sankryžoje pastatytą kelio ženklą.
- Jei šviesoforas neveikia arba nereguliuoja eismo, atsižvelkite į kelio ženklus ir jų nustatytą važiavimo kryptį ar pirmumą.
- Kai kelio ženklas prieštarauja ant važiuojamosios dalies nubrėžtai linijai, vadovaukitės ženklu, o ne kelio ženklinimu.
- Jeigu ženklas ir ženklinimas vienas kitam neprieštarauja, laikykitės abiejų nurodymų; pavyzdžiui, ženklas gali nustatyti kryptį, o linija – važiavimo juostos ribą.
- Kai aukštesnės pirmenybės nurodymo nėra, laikykitės taikomų bendrųjų eismo taisyklių ir pasirinkite jomis leidžiamą manevrą.
- Prieš įvažiuodami į sankryžą, įvertinkite reguliuotojo signalą, šviesoforo būseną, ženklus ir ženklinimą, o tada vykdykite aukščiausią pirmenybę turintį nurodymą.
Jeigu prie sankryžos stovi reguliuotojas, vairuotojas negali tęsti judėjimo vien todėl, kad matomas žalias šviesoforo signalas. Pirmiausia vykdykite reguliuotojo nurodymą, o jam nesant vadovaukitės šviesoforu, ženklais, ženklinimu ir galiausiai bendrosiomis taisyklėmis.
Stop linija
Reguliuojamoje sankryžoje draudžiantis šviesoforo signalas reiškia, kad važiuoti negalima. Pagal KET 29 punktą, prieš tokį signalą vairuotojas privalo sustoti ties stop linija, jeigu ji pažymėta. Linija nurodo vietą, už kurios transporto priemonė neturi įvažiuoti laukdama leidžiamo signalo.
Jei stop linijos nėra, sustokite prieš šviesoforą arba atitinkamo ženklo vietą taip, kad signalas būtų matomas ir transporto priemonė liktų prieš reguliuojamą važiuojamosios dalies dalį. Neužvažiuokite ant linijos ir nestokite sankryžos viduryje: tokia padėtis gali trukdyti skersiniam eismui.
Prieš sustodami patikrinkite, ar iš paskos važiuojantis vairuotojas spėja sureaguoti, tačiau nesirinkite vietos už stop linijos vien tam, kad geriau matytumėte šviesoforą. Sulaukite leidžiamo signalo ir pradėkite važiuoti tik įsitikinę, kad sankryža neužblokuota.
Kintamos informacijos ženklas
Kintamos informacijos ženklas gali keisti rodomą nurodymą pagal eismo sąlygas, todėl vairuotojas turi vadovautis tuo, ką ženklas rodo kelionės metu. KET reikalauja vykdyti įrengtų kintamos informacijos ženklų nurodymus; jų negalima ignoruoti vien todėl, kad netoliese yra įprastas ženklas.
Pavyzdžiui, virš eismo juostos esantis ženklas gali nurodyti, kuria kryptimi ja važiuoti arba ar juosta uždaryta.
Praktinė taisyklė paprasta: stebėkite kintamos informacijos ženklus prieš sankryžą ir virš juostų, o jų nurodymą vykdykite iš karto, kai jį pamatote. Nespręskite pagal ankstesnį ženklų vaizdą ar įprastą maršrutą, nes rodoma informacija gali būti pakeista.
Dažniausi klausimai apie KET ir kelio ženklus
KET ir kelio ženklų praktikoje svarbu tiksliai suprasti taikomą redakciją, sezonines nuostatas ir informacinių ženklų reikšmes.
Kuri KET redakcija galioja?
Galioja konsoliduotas KET tekstas, įsigaliojęs 2026 m. sausio 1 d. Jame pateikiamos tą dieną įsigaliojusios kelių eismo taisyklių nuostatos, todėl aktualų reikalavimą verta tikrinti pagal šią redakcijos datą. Tai padeda atskirti galiojančią taisyklę nuo ankstesnio teksto ar pasenusio paaiškinimo. Kasdienėje situacijoje vadovaukitės galiojančia redakcija ir konkrečiu eismo reguliavimu kelyje.
Koks greitis automagistralėje žiemą?
Lengvuoju automobiliu automagistralėje nuo lapkričio iki kovo leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 110 km/h. Nuo balandžio iki spalio šiai transporto priemonių grupei taikomas 130 km/h maksimalus greitis. Žieminis laikotarpis nustatomas pagal kalendorinius mėnesius, o ne pagal konkrečią dienos temperatūrą. Šie skaičiai skirti lengviesiems automobiliams; kitoms transporto priemonėms gali būti taikomi kitokie greičio apribojimai.
Ką reiškia Stop ženklas?
Kelio ženklas 204 „Stop“ įpareigoja vairuotoją sustoti ir duoti kelią. Važiuojant reikia visiškai sustabdyti transporto priemonę, o ne tik sumažinti greitį prieš sankryžą. Toliau tęsti kelionę galima įsitikinus, kad pirmumo reikalavimas įvykdytas ir nekliudoma pirmumo teisę turintiems eismo dalyviams. Šis ženklas nurodo privalomą sustojimą net tada, kai sankryža atrodo laisva.
Kurių spalvų yra kelio numeriai?
Informacinis ženklas 622 kelio numerį pateikia žalios, raudonos, geltonos arba mėlynos spalvos fone, pagal kelio tipą. Žalia spalva žymi Europos kelią, raudona – magistralinį kelią, geltona – krašto kelią, o mėlyna – rajoninį kelią. Spalva padeda greitai atskirti kelio kategoriją, o numeris nurodo konkretų maršrutą. Vertinant ženklą svarbu skaityti ir jo spalvinį foną, ir jame pateiktą numerį.